(Meilės dienai)
Sugipsuok mano troškulio ego
Nuo viršaus iki pat panagių,
Nes nekviečiamas naktį atbėga,
Lenda už atsegtų marškinių.
Ieško virpesio degančio kūno,
Žaidžia duoklėm saldžios patirties:
Ak, ilgai ir svaiginančiai tūno –
Laukia, kol jį pagyrę pakvies.
Reik rankas tas sušaldyt kibiąsias
Vieną sykį apdengus ledais –
Nes jis lįs, nes vis lies, nes jis rasis
Po apnuogintais marškiniais.