Neprisimenu nieko

Nerprisimenu nieko,
Tik laužo ledinio
Beprotišką šviesą
Ir laikrodžio dūžį
Į dar iki galo
Nesuprastą tiesą,
Minčių ir jausmų
Prieštaringą kitimą.
Ištartas žodis „myliu“
Bet ne, aš netikiu,
O gal tikiu?
Kad šitas žodis
Neaplietas melu.
Vakaro blyksnis
Neamžinas,
Bet palaimingas šypsnis...

O šiandien jau rytas
Išaušo ankstyvas,
Lyg marmuro plokštėj
Įamžintas žodis -
Švelnus bučinys
Ir žodis iš lūpų
Sudie,
Išeinu...