Laukiniai žirgai

Merkiasi sutemos
Vakarės rudenio
Grįžta per tuštumas
Mūsų nenuoramos
Neklaužados
Pagairių vėtrų dukros
Viltys ir aistros
Turėti žirgus
Laukinius
Kurie
Per naktį neštų
Ant nugarų tvirtų
Į žalią pievą girioj
Susėsime ratu
Po ąžuolo šakom
Kalbėsim apie tylą
Ir paukščių čiulbesį
Ankstyvą rytą

Mylėsime tik žirgus
Laukinius
Neprijaukintus
Kol karčiai jųjų
Plaksis šuolyje
Per prarają
Bedugnę
Kris putos
Nuo įkaitusių šonų
Bet neleisim sustoti
Šuoliuosim lig aušros
Lig paskutinės
Nevilties ribos
Kol šunys tolyje sulos