Kraujo ašaromis verkė išmesta žvaigždė
ir snaigės iš akmens krito ant žemės.
Prie bedugnio šulinio, išvalyto su marinuota kempine,
stovėjo dainininkas be balso su paukščiu be sparnų.
Saulės žalieji spinduliai ir lietus be lašų, krito
ant kraujuojančio akmens su išpuvusia mėsa.
Tai diena be nakties...