nelaukiu

nelaukiu kol nusės
rasa ant nuogo
veidrodžio
nubraukiu
nutrinu
nors nėra
nebėra netgi ko
tik išaugti žodžiai
praleistas pavasaris
ir pašto ženklai
vietoj įprasto laiško
lyg keturių
kampų dėžutėj
kurio nė vieno
neužbrauksi
kaip loterijoj
kur užstatai save
palieki
išeini

net veidrody