***

Tu gyveni ne tam, kad mirtum,
Likimo džiaugsmą dalini perpus.
Saulėlydžiai virš horizonto tirpsta,
Šią sėkmę neša nuostabus žmogus...

Likimai skleidžiasi it burtai,
Tai linksma, liūdna, nežinia, kas bus.
Eini per pievas ir per mišką,
Tau seka pasaką dangus...

Gyvenk it nuoširdus poetas,
Žygiuok per lauką, jo sapnus,
O muzika nuneš tau sielą
Pas nuostabius, gerus draugus...

Su jais šią sėkmę vėl atrasi,
Išgirsi pakilius žodžius,
Užmirši nerimą ir skausmą
Ir pasijusi savimi.