Piniginė

Tumas jau ėjo stotelės link norėdamas važiuoti namo, kai staiga jam į akis krito vos pastebima rudens žolėje, mažutė moteriška piniginė. Žengęs porą žingsnių link piniginės Tumas ją pakėlė nuo žemės. Piniginė buvo beveik nauja.
Tumas nesusimąstydamas ją pravėrė ir išvydo krūvelę banknotų, kurie tarsi magnetas jį traukė. Jaunuolis atidžiai iškraustė piniginę ir surado vairuotojos pažymėjimą. Nešinas pinigine vaikinas grįžo namo ir internetu susirado vairuotojos el. pašto adresą (liaudiškai e-mail'ą). Tumas nusprendė nedelsdamas jai parašyti, nes jei jis neparašys dabar, tai turbūt susivilios pinigais ir nebe grąžins nieko. Tad jis aprašė tai, ką rado ir išsiuntė.
Tumas pradėjo dvejoti, o jei Rima (toks buvo merginos vardas) pamanys, jog jis pavogė jos piniginę?.. Jei piniginėje jau trūko pinigų?.. Tokios ir panašios mintys kankino Tumą visą likusią dienos dalį. Ryte jaunuolis gavo atsakymą:

"Esu jums dėkinga už laišką ir nuoširdumą, tiesą pasakius, jei aš būčiau radusi piniginę su tokia suma pinigų nežinau ar būčiau prisivertusi ją grąžinti, todėl esu maloniai nustebinta jūsų sąžiningumu. Gal galėtume šiandien susitikti..."

Tumas atsikratė visų abejonių, nusiuntė atsakymą ir jau ramus išėjo į darbą. Po darbo jis jau žingsniavo per tiltą į susitikimo vietą. Atėjęs jis pamatė Rimą belaukiančią ir jo paties nustebimui ji jam pasirodė pati gražiausia mergina, kurią, kada tik jis buvo matęs. Priėjęs Tumas pasisveikino ir įteikė radinį. Mergina pakvietė, Tumą puodelio arbatos ir šis žinoma sutiko, jį užhipnotizavo tamsūs žvilgantys plaukai ir nuostabiai gilios žalios Rimos akys.