Obsesijos iš palovio

vos pridedu ausį
prie pagalvio
čiaudo.
matyt užsikoso
nuo dulkių
dar retkarčiais
drasko tapetą
ir spjaudo gėlių
svogūnėlių kartumą
ir vos tik į komą panirstu
jo ego ėda
antklodės kraštą
pajutęs sielų judėjimą
iš komedijos jis atsibasto

mano sapnai
kaip žuvys
vos elektrą įžiebus
iškyla
iš palovio alkanos akys
ne daugina
maistą
o ryja

vis čiaudo
garsiau ir garsiau
laša druskom
delnai
į patalus
toks nuogas
pižamą vilki
o jis jau
šokuoja pasąmone

embriono poza
skaičiuoji kažką
nes avys
seniai nugintos
į dangų
kur sienų nėra
keturių
tik pievos
gelėtais tapetais
aprengtos

aš dar nemiegu.
nemiegu!
letenos
migį išdrasko
obsesija šitiek parų
pagalve užsidengiu veidą