Žalią žolę aš regiu,
Medžiu kvapą sau geriu.
Netikėtai nubundu,
Nesuvokiu kur esu.
Prasimerkia akys bylios
Tik mūs raudos basos, tylios.
Vieniši mes raudam tyliai.
Likt vieni visi juk bijom.
Gražia sąžinė giliai.
Kad gyvent dorai bijai.
O dabar...
Žalią žolę sau geriu,
Medžių kvapą sau geriu.
Ir tave danguj stebiu,
Saugau nuo savų klaidų.