Vasaris primena

Nušluokime nuo medžių šerkšną,
palengvinkime saulės darbą,
tik sniegui tirpstant lieka pėdos,
takeliai ledo vieškelius nutiesia.

Gamta dar miega šaltis čia,
bet nemiga palieka pėdsaką širdyje,
taip šalta balta ten lauke,
ir saulė tūpdama nusineša pavasarį.

Dangus vis slepiasi,
tiek naktį tiek ir dieną,
o tu slepiesi,
nuo dienos ir nuo nakties.