Europa Amerikos Pirty.

Štai sėdim keleletas tūlų europiečių amerikoniškoj pirty, taip sakant ške. Ir mėgaujamės nelabai kokybišku, mat kiek šaltoku, šios pirties garu, galvodami apie Yankee's. Ką tokio velniškai gero jie padarė šitam mažam pasaulėliui, kurį mes apsimetam mylį. Nejaugi jie išrado šiukšlių, šio pasaulio didžiausios ligos rūšiavimą? Nežinau. Nediskutujam šia tema.
Mūsų akys nukrypsta į dangų, su vos keliom spindinčiom žvaigždelėm. Begaliniai miestai pasiglemžia naktinį žvaigždžių spindesį savo begalybėj ir mane tai šiek tiek nervina.
  - Hirosima ir Nagasakis!
  Visų akys sužiūra į mane. Ką? Nejučia, iš perdėto mandagumo ir išgąsčio gūžteliu pečiais ir nužvelgiu savo „kolegas“ iš EU. Juk mes ne teroristai kokie. Mes daug kariavom dėl religinės vienybės, bet... atominėm bombom nesisvaidėm. Juk iš tikrųjų nesisvaidėm. Ir mėnulis mums nerūpi. Na gal tik truputį, bet tas truputis kiek kitoks nei Neil Armstrong susidomėjimas juo. Mano „kolegos“, vienas ispanas, du britai ir prancūzas, kuris kaip ankščiau pastebėjau, labai mėgsta moteteris ir yra pernelyg galantiškas, kiek sutrinka.
  - Hitleris... - Tyliai tarsteli vienas iš jų.
  Aš nužvelgiu jį. Kodėl taip tyliai? Hitleris? So what? Juk jis tik EU ir tesigviešė. A, tiesa, amerika su savo Yankee's jį sustabdė, bet argi tai nebuvo britai? Sakote ginčytinas klausimas, nes Londonas buvo bombarduojamas. OK, sutinku su tuo.
  Įeina dvi jaunos moterys, kurios supratusios kad ne ten pataikė iš karto pasišalina, bet mūsų kompanija spėjo jas suvalgyti akimis. Prancūzas netgi apsilaižė lūpas, turbūt pagalvojęs apie jas be rankšluoščių, kuriais jos buvo apsisiautę.
  - Lieknos ir gražios. - Burrteli jis.
  Amerikos padiktuota taisyklė, kuriai paklūsta net prancūzai - lieknos ir gražios. Sveikinu. Visi mes sekam pėda į pėda A pėdsakais. Nebyliai. Galvodami kad mums liko šis bei tas savo. Bet ar liko?
  Amerikoje visgi atsirado šiukšlių perdirbimas