Per pusnis
išeina sunkumas
iš kiemo
širdyje palikdamas
besmegenius
be morkų
su šypsenom
ir tikėjimu
jų delnuose
visos mūsų istorijos
išrašytos
gniūžčių ridenimu
nors ištirps
ir išnyks –
vis tiek juk
fotografuosimės
ir gyvensim ant stalo
rytą/vakarą –
saulę
TAIP degančią širdį
primins.
Per pusnis
išeina sunkumas
iš širdies
į širdį
sugrįžta drąsa
ir mėlyni balionėliai
meilės
per pusnis
mes bėgam
pasitikti
vaikystės
ir juokiamės
sukritę
viens kitam į glėbį.