Tarp žvaigždynų ūkų,
Kur nuneš tik sapnai,
Margo paukščio giesmėj
Stovi mano NAMAI.
Tik juose aš saugus
Nuo klampynės minčių,
Ten bemiegėj nakty
Savo sapną regiu.
Nuo klaikios praeities
Ir beprasmės būties,
Pasislėpus NAME
Laukiu savo ... mirties.
2010-03-24 21:37
Elegiška nuotaika gal kiek per skambiai perteikta. Nors įvaizdžiai ir girdėti, tačiau jie pateikti taip, kad perdaug neužkliūva. Kartojasi "sapnai, sapną". Kitaip sakant, lyrinis subjektas kovoja su nebūties nuojauta ir pratęsia save anapus būties. Tai jis išsako nuoširdžiai, stengiamasi pasakyti paprastai, tad gal dėl to ir raiška tokia, nors minties gylis, filosofinis apmąstymas prašytųsi savitos raiškos, individualizuotos.
2010-02-02 09:30
sansara...:) o manote kitame rate bus geriau ?
2010-02-01 23:56
nereikia laukti, pati ateis, kai laikas bus.
prašom pavadinimų nerašyti vien didžiosiomis raidėmis.