Rašyk
Eilės (78621)
Fantastika (2314)
Esė (1571)
Proza (10983)
Vaikams (2723)
Slam (83)
English (1197)
Po polsku (375)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dėstytojų kambaryje be Vilo nieko daugiau nebuvo. Tai nestebino, nes iki paskaitos pabaigos dar buvo likusios dešimt minučių. Taigi jis nutarė pasidaryti sau kavos ir luktelti kol baigsis paskaita ir ateis profesorius Alseka Auktumas.


Išsitiesus ant sofos ir siurbčiojant kavą, jam vis nelindo iš galvos paslaptingasis žiedas. Tas ženklas tikrai buvo kažkur matytas, bet kur, jis niekaip negalėjo prisiminti. Aišku tik viena, kad jis yra tikrai pakankamai svarbus ir vertas to laiko, kurį Vilas gaišta apie jį mastydamas. Nes ne kiekviena dieną į rankas pakliūna toks artefaktas. Tik labai galingas magas sugebėtų į tokį mažą objektą kaip žiedas, įkvėpti magiškos galios. O kad žiedas buvo magiškas, tai faktas. Nes laikydamas jį rankoj Vilas jautė jo skleidžiamą energetinę pulsaciją.


Po truputį į kambarį pradėjo rinktis dėstytojai. Ir pagaliau jis tarp jų pamatė istorijos dėstytoją Alseką. Pakilęs nuo sofos jis prisiartino prie profesoriaus.

– Laba diena, profesoriau Alseka. – Šypsodamasis pasisveikino.

– Sveikas vaikeli, kaip džiugu tave matyti būtent čia. – Spausdamas Vilui ranką, irgi su šypsena veide, pasilabino istorikas. – Oi atleisk, dėstytojau Vilai. – Dar labiau išsišiepdamas nusijuokė profesorius. – Reikės priprasti tavęs nebevadinti vaikeliu, mes gi nenorim, kad tau priliptų ši pravardė.

– Baikit, profesoriau. Nors man pačiam sunku tuo patikėti, kad dar praeitais mokslo metais dažniausiai užsukdavau šičia tam, kad pasitikslinti ar nepasikeitė paskaitų tvarkaraštis. Tiesą sakant, būnant čia, reikės tikrai nemažai laiko apsiprasti su tuo, kad aš jau esu ne studentas, o dėstytojas. Visgi dauguma dėstytojų yra dvigubai vyresni už mene.

– Nieko, apsiprasi. Mums, seniems krienams, jau seniai reikėjo tokio jauno dėstytojo. Bus į ką lygiuotis, nes jau per tiek metų apkerpėjom. O dabar, kai po truputį ateina jaunoji karta, gal susiimsim šiek tiek. – Vėl nusijuokdamas tarė Auktumas.

– Profesoriau, iš tiesų su jumis norėčiau aptarti vieną labai svarbų klausimą. Gal galim nueiti šiek tiek į šalį. – Ir jis, nustebusį, bet ir susidomėjusį, istoriką nusivedė į tolimiausią kambario dalį, kur praktiškai be jų dviejų nieko daugiau nebuvo.

– Nagi sakyk, ką nori aptarti su manimi? – Jau surimtėjęs paklausė dėstytojas.

– Matot, profesoriau, šiandien pakeliui į darbą man teko patirti šiokį tokį nuotykį. – Ir Vilas smulkiai papasakojo apie užpuolimą ir po viso to sekusias pasekmes. Profesorius įdėmiai ir susidomėjęs klausėsi pasakojimo ir tik kartą jį pertraukė, paklausdamas ar Vilas kvietė policiją. Bet jam atsakius, kad tuo metu apie tai jis net nepagalvojo, dėstytojas daugiau nieko jo neklausinėdamas, pasakojimo išklausė iki galo. Vilui baigus, istorikas tarė:

– Tiesiog siaubinga girdėti apie tokius dalykus. Su kiekviena diena situacija gatvėje vis prastėja. Jie tiek suįžūlėjo, kad nebesvarbu ar diena, ar naktis ir savo juodus darbelius daro vidury dienos. Siaubas kažkoks. Ir kur žiūri valdžia. Bet tu, vaikeli, matyt nepasiguosti man norėjai.

– Ne, profesoriau. – Šyptelėjo Vilas. – Aš norėjau jūsų, kaip žinovo, paklausti apie štai šį žiedą, kurį aš atėmiau iš to gnomo. – Vilas išsitraukęs masyvų žiedą ištiesė jį istorikui. – Matot, tas ženklas ant žiedo man kažkur matytas, bet niekaip neatsimenu kur. Gal jūs žinosit kas tai per ženklas.

Profesorius paėmė į rankas žiedą ir atidžiai į jį pažvelgė. Vilas matė kaip iš nuostabos išsipūtė profesoriaus akys, matė kaip žymusis istorikas drebančiom rankom bando iš švarko kišenės išsiimti akinius. O akiniams vos neišsprūdus iš rankų, Vilas pirmą kartą per visą savo pažinties su istoriku laiką, išgirdo jį nusikeikiant. Dar niekada jam neteko matyti taip susijaudinusio profesoriaus.

Pagaliau, šiaip ne taip užsidėjęs akinius, istorikas dar kartelį atidžiai pažvelgė į žiedą. Tylą, kuri tuo metu juos gaubė, sudrumzdavo tik gilus istoriko kvėpavimas. Vilas su nekantrumu laukė ką pagaliau apie jo žiedą pasakys gerbiamasis dėstytojas.

– Vilai, tu bent šiek tiek įsivaizduoji kam priklausė šis žiedas?

– Deja, nieks neateina į galvą. – Sutrikęs atsakė Vilas. Profesoriaus akys pro akinių stiklus gręžte gręžė. Jis galėjo prisiekti, kad jose įžvelgė nebylų priekaištą, dėl tokio neišprusimo.

– Jei būtum buvęs atidesnis per mano istorijos paskaitas, tai prisimintum legendą apie Zerakumo kalną. Legenda byloja, kad tuo metu, kai visi dievai kėlėsi į dangiškosios karalystės pasaulį, dievas Zerakumas turėjęs apšviesti žemę, taigi į persikėlimą jis nespėjęs ir jam teko pačiam susikurti kelią į dangiškąją karalystę. Todėl saulės dievas iškėlė geležinį kalną iš žemės gelmių. Ir juo užkopė iki dangiškosios karalystės. O tam, kad pas dievus neužkoptų mirtingieji, tą kalną jis sunaikino. Geležinio kalno skeveldros pabiro po visą pasaulį. Buvo tikima, kad tos skeveldros turėjo stebuklingų galių. Praeityje nemažai žmonių garbino Dievą Zerakumą, todėl ši legenda netruko pasklisti po pasaulį. Visi žūtbūt stengėsi gauti to neįkainojamo metalo ir įgyti jo magiškųjų galių. Tie, kuriems pavykdavo jo gauti, iš jo pasidarydavo relikvijas. Ir būtinai ant jų išgraviruodavo gyvatės atvaizdą, nes manyta, kad tas galias suvaldyti gali tik gyvatės simbolis. Nes būtent gyvatės yra mėgstamiausi Zerakumo gyviai.

Nežinau ar ši legenda atspindi tikrus įvykius, bet galiu konstatuoti faktą, kad būtent tuo laiku prasidėjo Pabudimas. Ir pasaulyje pradėjo plisti magija. Bet bėgant šimtmečiams ši legenda buvo primiršta. Ir magai vis rečiau dabino savo totemus gyvatės simboliu. – Šioje vietoje profesorius pasakojimą nutraukė ir apsilaižė nudžiūvusias lūpas.

– Bet ką tai paaiškina? Nagi, profesoriau, tęskit.

– Matai vaikeli, kiekvienas magas totemus dabino vis kitokiu graviravimu. Graviūra buvo lyg mago savotiškas herbas, kuris leido atpažinti kuri relikvija, kuriam burtininkui priklauso.

– Tai reiškia, kad jūs žinot kam priklausė ši relikvija? – Su neslepiamu entuziazmu ir džiugesiu paklausė Vilas. Bet pas profesorių jokio džiugesio ir entuziazmo net su žiburiu nebūtum radęs.

– Taip, aš žinau kam priklausė šis žiedas. Ir tai man nekelia jokio susižavėjimo. Šio žiedo savininkas buvo Juodasis Burtininkas Alisteris Frogenteilas. Magų sektos “Saulės altorius“ įkūrėjas.

Po šių žodžių Vilo linksmumas dingo lyg ranka numojus.

2010-02-01 22:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-12 23:34
Dvasių Vedlė
Sebastianas visiškai teisus, visais punktais. Net ir tuom, kad sugraudintų skaitytojus tokia istorija, kokią jis parašė (gaila jauno perspektyvaus mago , gulinčio po 250kg vienadantės, žvairos HP gerbėjos ;( ).

Ką gi patarimas iš mano pusės. Kadangi kaip suprantu esi pradedantysis, norintis išmokti kurti, mes kitų sukurtų/pastatytų/išgyventų ar kaip nors kitaip -ytų istorijų perpasakojimą pakeičiant kelias detales. Kad ir kaip bežiūrėčiau kvepia HP, kad ir kiek parfumerijos ant viršaus beužpurkštum. Nori išmokti kurti - generuok SAVO idėją ir ją rašyk. Niekada pradžia nebus tobula, bet bent jau tai bus TAVO ir tik TAVO nuosavybė.

O kūrinys keistai įsidėjo, nes greičiausiai tapai rėmėju, o rašyko rėmėjai gauna privilegiją - apsunkintą rašinių dėjimą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-03 18:39
Chara Chiris
Pasirodė panašu žodžių išdėstymu, rašymo stiliumi. Bent jau man taip atrodo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-03 05:18
St Sebastianas
Jie tiek suįžūlėjo, kad nebesvarbu ar diena, ar naktis ir savo juodus darbelius daro vidury dienos. Na, ką aš galiu pasakyti. Tikrai stebuklingas pasaulis: ar diena, ar naktis vis tiek diena. Nežinau kaip reikėtų miegoti.

Jeigu kalbant paprastai, tai tavo kūrinukas neskamba. Na, gal čia tik aš toks mutantas, bet jei kokioje nors paskaitoje miegu ir gerokai vėliau kalba pasisuka apie dalykus paskaitoje nagrinėtus, kažką prisimenu. Miglotai, gal be smulkmenų, bet prisimenu. Tikriausiai personažui žiedas kelnių kišenėje užspaudė kokią kraujagyslę į mąstymo organą, kad pasireiškė tokia pikta amnezija. Blogiausia, kad istorija aprašyta neįdomiai. Suprantu, kad kurti istoriją istorijoje nėra pats lengviausias dalykas, bet kartais sėkmingas derinukas gali išgelbėti kūrinį. Arba jį sugadinti.

Tarkime niekas apie tą žiedą nežinotų. Profesoriai krapštytų galvas ir nieko protingo nepasakytų. Veikėjas tuomet nulėktų į lombardą norėdamas žiedą prakalti, bet ten esantis žmogelis pasakytų, kad žiedas superdupervibro galias turintis, o sekso žaisliukų jis nesupirkinėja, nes nuo jų galima užsikrėsti. Norėdamas sužinoti apie žiedo galias personažas nulekia į vietinę biblioteką, o ten sužino, kad norėdamas patekti į sekso žaislų instrukcijų skyrelį turės permiegoti su bibliotekininke, kuri yra užkietėjusi Hario Poterio gerbėja, sveria 250kg, turi vieną dantį, yra visom trim akim žvaira, nosies šnervės nukreiptos į viršų... Na, užteks erotikos. Taigi, įvykdęs kvestą jis pagaliau patenka į instrukcijų skyrelį, kuriame sužino, kad įsidėjęs elementą į žiedą taps Didžiuoju Sėklintoju. Taip pats perskaito ir tai, kad visi padarai su kuriais jis permiegojo turėdamas žiedą, jo nepaliks visą gyvenimą. Ir tuomet jis išgirsta kaip už jo nugaros, po kojomis laužydama granitines grindis artinasi jo naujoji ištikimoji meilužė.

Matai, vien iš informacijos paieškos galima padaryti visą istoriją, kuri sugraudintų skaitytoją. Skaitant tinkamai parašytą legendą skaitytojui pasidarys įdomu kas ir kaip. Dabar nė kiek neabejoju, kad apie žiedo kilmę skaitytojai prisimins na gal dar dvi serijas. Jeigu tavęs neriboja kūrinio apimtis (o ji neriboja, nes rašai serialą), tuomet geriau mintis išplėsk. Žinoma proto ribose. Jeigu kūrinyje informacija yra lengvai pasiekiama, paprastai ji nesudomina.

Dar prie kūrinio problemų priskirčiau tai, kad ugdymo įstaiga man labiau primena mokyklą nei universitetą.:] Dėstytojų kambarys? Tvarkaraščiai dėstytojų kambariuose? Hmmmm...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-03 01:09
Andrew Thomas
Chara ChirisRašymo stilius primena „Tunelius“, ir net pagrindinio veikėjo vardas toks pat. Ir šiaip dėl idėjos... Tie burtininkas ir ypač žiedai jau spėjo pabosti, tokių knygų pilną lentyną turiu. Bet suprantu, kad ką nors naujo sugalvoti taip išpopuliarėjus mokslinei fantastikai išties sudėtinga. Viską apibendrinus tai tikrai neblogai, lauksiu kitų dalių

siaip „Tunelius“ tikrai nesu skaites.jeigu yra kokiu nors panasumu,tai tikrai del grino atsitiktinumo

aciu visiems uz komentarus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-02 19:21
claustrofobas
Išverskime pavardę FROGENTEILAS į anglų kalbą.
Gauname frog and tail...Viskas, kai tik bus paminėtas tas burtininkas įsivaizduosiu varlę su uodega :DD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-02 17:14
Fatal Error
As jau jauciu kitoj daly atbegs pas Vila gnomas snypsdamas: "Jie pavoge mano mielaji." Sorry nors Smygolas ir nuliovas bachuras, bet kur ziedai ten man ir ziedu valdovas vaidenasi.

+ Fantasy + Adventure zanras mane visada veza.
- Rasimo stilius gana naivus ir vaikiskas. Truksta solidumo. Na primeskim, kad kurinys turi laisva valia ir cia jau rasytojo reikalas, kokia bus atmosfera.
- Logikos klaidos!!! Ne daug, bet tokios lupas rieciancios i virsu.
+ Ei, trecia dalis, o as vis dar skaitau, uzkabino =)
Sekmes, kantrybes, kuribiskumo ir drasos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-02 16:17
Dvasių sesuo
Iš pradžių, nepamiršk, kad kreipinys išskiriamas kableliais iš abiejų pusių. (pvz:     
"- Matai vaikeli, kiekvienas magas totemus dabino vis kitokiu graviravimu."
"- Sveikas vaikeli, kaip džiugu tave matyti būtent čia."
turėtų būti:
- Matai, vaikeli, kiekvienas magas totemus dabino vis kitokiu graviravimu. ir t.t.)ir šiaip, matau, kad su kableliais turi truputį problemų.
Mąstymas - rašosi su ą. (kitų panašių klaidų, kurių, deja, čia apstu, nebevardinsiu dėl savaime suprantamų priežasčių, bet noriu pridurti, kad rašytojas tampa labiau gerbiamu, kai tokių absurdiškų dalykų išvengia.:)) Ar visa tai tik dėl skubėjimo? :)

" Aš norėjau jūsų, kaip žinovo, paklausti apie štai šį žiedą, kurį aš atėmiau iš to gnomo."
Kažkaip neskamba. Štai šį, iš to.. Tokių irgi galėtum nevelti.

O dabar apie patį turinį... Iš dalies sutinku su omnia, bet taipogi manau, jog rašytojas turi laisvę, renkantis savo stilių. Ir tai yra tik skaitytojo skonio reikalas.(kaip šiuo atveju, omnios.)
Asmeniškai man, tavo kūrinys nesukėlė įspūdžio, neprikaustė, ir tikriausiai neįsimins, jau vien dėl to, kad pasirinkai neįdomią temą.
Bet kokiu atveju, dedu į tave daug vilčių.:)
Tikiuosi, greitai jas pateisinsi, a?
(smirk)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-02 15:49
Chara Chiris
Rašymo stilius primena „Tunelius“, ir net pagrindinio veikėjo vardas toks pat. Ir šiaip dėl idėjos... Tie burtininkas ir ypač žiedai jau spėjo pabosti, tokių knygų pilną lentyną turiu. Bet suprantu, kad ką nors naujo sugalvoti taip išpopuliarėjus mokslinei fantastikai išties sudėtinga. Viską apibendrinus tai tikrai neblogai, lauksiu kitų dalių
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-02 04:16
omnia_mea
Per daug teksto. Veiksmas galėju sutilpti į dvi - tris grakščiu stiliumi parašytas pastraipas. Mažakraujystė.

Antra vertus, kur vediesi skaityroją? Ką nori jam paskyti? Jei žinai ir tik tempi gumą, esi sadistas. Bet jei dar to nežinai, tuomet esi rūke paklydęs ežiukas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-01 23:08
claustrofobas
Tikiuosi ilgai laukt neteks po kol pradėsi išradinėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-01 22:58
Andrew Thomas
Pasišiaušęs abstinentas...Vilas matė, kaip iš nuostabos išsipūtė profesoriaus akys...    Na nemanau, kad akis galima pripūtineti, kaip kokius balionus. Vietoj žodžio "išsipūtė" reikėtų naudoti "išsiplėtė", nes paprastai akių vyzdžiai išsiplėčia ir susitraukia... Šiaip tekstas vertinant mano turimom gramatinem ir stiliaus žiniomis (kurių tikrai nedaug :DD ) parašytas tikrai neblogai, bet jau mintis ir siužetas tai jau neduok dieve nustekenti tokios galybės autorių, kad net graudu darosi.



sutinku kad originalumo mazai.kolkas nesistengiu israsti dviracio,kol nemoku rasyt.kai ismoksiu tai isradinesiu.

beja del akiu issipletimo,o ne issiputimo sutinku :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-01 22:49
claustrofobas
...Vilas matė, kaip iš nuostabos išsipūtė profesoriaus akys...    Na nemanau, kad akis galima pripūtineti, kaip kokius balionus. Vietoj žodžio "išsipūtė" reikėtų naudoti "išsiplėtė", nes paprastai akių vyzdžiai išsiplėčia ir susitraukia... Šiaip tekstas vertinant mano turimom gramatinem ir stiliaus žiniomis (kurių tikrai nedaug :DD ) parašytas tikrai neblogai, bet jau mintis ir siužetas tai jau neduok dieve nustekenti tokios galybės autorių, kad net graudu darosi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-01 22:22
Andrew Thomas
Kazkaip idomai cia man kurnukas issisaugojo,bet... ka jau padarysi.

Na saunieji fantastikos komentatoriai, pulkyt mane darineti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą