Ačiū

Atsiradai tada, kai man tavęs labiausiai reikėjo...
Tada, kai mažiausiai tikėjau meile...
Nušvietei mano pasauly nuostabiausia vaivorykšte..
Kuri privertė mane tikėt, mylėt ir nepabėgt..
Nušluostei mano ašarotas akis,
privertei šypsotis, kai iš skausmo plyšo širdis...
Padėjai pamiršti kančias, sudužusias svajas..
Sukūrei man pasauly be skausmų ir ašarų sūrių..
Išmokei mane džiaugtis, šypsotis ir kovoti..
Padėjai man pamiršti skausmą vėjuotą..
Tik tau aš turiu dėkoti,
kad išmokei mane kovoti ir nepasiduoti..
Tik tau turiu sakyti BRANGINU,
Nes be tavęs daugiau pasauly nieko neturiu...