sugrįšiu

Aš esu šuniukas dar

Visai visai mažiukas

Mano kailis blizga

Uodegėlė žvilga


Vos tik pamatau aš  šeiminiką

Atnešu jam kamuoliuką

Noriu kad pažaistų su manim

Kaip kadais kai dar buvo geras


Ir supyko mano šeimininkas

Išmetė mane už durų šaltą

Niūrią žiemos naktį klaidžiojau

Po miestą patsai vienas



O kai rytas aušt pradėjo

Aš ir vėl namo parbėgau

Mikliai braižiau durytes
Nageliais, atidarė rūstus


Šeimimimko veidas po

Poros dienų, vizginau

Aš uodegėle, nes galvojau

kad įleis į namučius


Stvėrė jis mane už kojų

Nešė į balkoną pažiūrėti

Kaip aukštai mes gyvenam!

Bumpt ant žemės aš guliu


Šeimininkas tik pamiršo

Kad esu aš šuniukas ir

visai nepanašus į paukščiuką

juk skraidyti aš nemoku


jei tik liksiu gyvas

pas tave, šeimininke,

aš vistiek sugrišiu. !