Taip lengva mylėti nieką,
Kai nieką pats sugalvoji-
Iš nieko lipdai ir vediesi
Ir niekas patampa kojom.
Eini per auksinį vakarą,
Brendi į beribes pievas,
Sapnuoji laimingą pavasarį
Įkritęs į žėrinčią žiemą.
Bet niekas nieko nesako
Ir kartais viską prisimeni,
Kai virpini tylą žodžiais
Bet niekas nieko negirdi.
Užuodęs atgimstantį liūdesį
Mintim pasišildai kūną,
Nors visas pasaulis supranta
Kad nieko netgi nebuvo.