***

Nuspalvink man pavasario vėją,
kad saulės šviesą pranoktų,
pūsdamas vėjo malūną -
danguj spalvas išdėliotų.

Raudoną paimtų iš meilės,
oranžinė – dvasios spalva,
saulutė geltoną atstotų,
o žemė būtų žalia.

Jūros žydrumas danguj
mėlynas akis pavaduos,
violetinė – tavo lemtis,
ateis, prisilies ir sustos.