Diena veja dieną
Kaip veja šunis
Lazda ir botagas
Gilus šulinys,
Ir ubagas ranką
Ištiesęs suklumpa:
Auka – ne diena
Ir ne maišas – mėnulis.
Ir ubagas eina
Nusineša dieną
Pamiršta tiktai
Danguje mėnesieną,
O dienos kaip žvaigždės
Nuogut nuogutėlės
Puikias sukneles
Išsidžiaustę ant vėjo
Jos juokias ir šaipos
Iš mūsų sapnų
Sugrūstos bet kaip
Maišuose ubagų.