Kokia naktis tamsi,
kokia tyli.
Giedra, paveikslas
išpuoštas žvaigždėm.
Mėnulis šiąnakt
kelia dangų,
plyšta gijos.
Viskas kartojas,
nors senos
žaizdos neužgijo.
Akordai gitaros
girdėti toli,
širdį plėšia iš krūtinės.
Už vartų šunys loja,
aš negirdžiu, tik
mintyse kartoju...
Pritrūko šiandien žodžių,
drąsos pritrūko pasibelsti
į medinius vartus.
Tau į akis žiūrėti
ir pabandyti, prisiminti
tuos laikus.
Vėl aušta rytas,
na gal vėliau, gal
kitą kartą
aš pasakysiu,
atleisk buvau aš
neteisus.
Dabar aš vėl
ilgam išeisiu.
Dantis sukandęs
klausysiu, kaip girgžda
po mano kojom sniegas,
kaip miršta snaigės man ant veido
ir ant rankų.
Nutilo akordas nakties ir virpesiai
širdies.
Tokie jausmai retai aplanko.
Taigi Pantera, matai aš priimu ir neigiamus atsiliepimus jeigu juose nurodomos mano klaidos ar duodami kažkokie vertingi patarimai. Nemegstu perdetu priekaištų. O šiaip rašau kartais nes toks, poreikis atsiranda. Bet nejaučiu kažkokio poreikio tapti žinomu ar labai gerai vertinamu. Jeigu kas ir perskaito tai gerai o jeigu neperskaito tai nieko tokio. Na dėl tos panteros , tai aš gal ir suklydau, tiesiog iš tavo komentaro( su tam tikrom detalem) prie mano kūrinio "VIktorijai" aš pagalvojau, kad tu tokia mergina labai gražiom mėlynom akim :)
Kodel budamas vos 30-ies kuri kaip pensijinio amziaus zmogus? Mintys( beje beveik visos skolintos!) tokios padrikos, banalios ir nuobodzios, nekeliancios jokiu minciu ir asociaciju.Perskaityk tai ka parasai...
Skaičiau ir kažkaip pradėjo muzika skambėt mintyse... galbūt čia dainos žodžiai? Jeigu ne, tai galėtų būti - muzikalus tekstas :) Išjaustas tekstas, tikras...tokie jausmai retai aplanko.