Žiemos naktis

Kur sniegas šaltas
Ir ledo gėlės ant lango,
Siaučia negailestingas vėjas
Patvory šiurkščiai glostydamas
Minkštas balto pūko pusnis.
Pilkšvas dūmelis,
Lėtai kylantis iš kamino dangun,
Rodos ranka siekia mėnulio spindulį.
Tykią naktį žvaigždžių spingsulės
Užburia stebuklais sniego spindesį.
Tik poškesys medinių pašiūrės tvorų,
Bei retas sniego girgždesys
Po kojomis išbėgusio kaimiečio
Parsinešti malkų šilumos šaltiniui,
Sutrikdo kaustančią užšalusios nakties ramybę.
Sustirusi, apšarmojusi smilga
Supasi vieniša vidury sniego patalų.
Speigas negailestingai kandžioja liauną stiebeli,
Norėdamas palaužti sužvarbusią sielą.
Dar viena kūną stingdanti naktis...