Pavasariui

Kaip kas rytą lietaus
Ir simfonijos paukščių
Apsiniaukęs dangus
Klauso rausdamas baugščiai.

Kaip kas rytą rasom
Šąla deimanto akys,
Geltoniausiom kasom
Saulė degina naktį.

Net ir katės linksmiau
Ima kniaukti ant stogo.
Lig rudens nieks daugiau
Nematys beržo nuogo.

O gamta vėlgi šaukia!
Ir kiekvieną pilietį
Taip beprotiškai traukia
Spalvomis susilieti.