sninga diena, po dienos ir iš lėto
angelas ganosi vėją. monetos
krinta iš lūpų į delną, keiksnojant
burtais lyg aitvarą plaukiantį. moja
atminčiai tolstančiai: „vakaro vėsą
jauski ant rankų“. jei švelniai paliesi
šiurpsta oda tai drambliakaulio lygų
baltą paviršių apsnigo apsnigo
jeigu baltai, gal tai tu, mylimoji,
stovi prie lango ir moji, vis moji
sninga diena, po nakties ir iš lėto
angelą gano po pievą. poetas...