Ramus, ramus kaip vasaros dangus,
Tylus, tylus kaip krentantis lietus.
Žiedais nusėtas kelias,
Ir aš lekiu!
Ramus, ramus kaip pasaka prieš miegą.
Tylus, tylus kaip baltas sniegas,
Skubu gyvent ir bėgu.
Tik niekas nesupranta manęs vieno.
Gyvenimas nusėtas karštom naktim ir bučiniais ugniniais.
Tik priešai bando širdį man išplėšt savo nagais plieniniais.
Bet Meilė tarsi burtas,
Ji nugali visus savais kerais...