Spardausi kiekvieną dieną. Taip taip taip. Spardausi. Būtent- spardausi. Nors kartais atrodo, kad kojos pačios ima ir pakyla ir taip taikliai...na, vienas spardymosi pavyzdžių būtų toks : tėtis atima iš manęs raktus siekdamas grasinti, kad jei kartais imsiu ir sumanysiu vėlai grįžti namo, neįsileis manęs. O mano spardymasis pasireiškia tuo, kad aš iš anksto pasidarau papildomus namų raktus. Cha cha...Žinoma, ir arbatpinigius iš manęs nusavina, tad tenka keletą kartų valgykloje iš anksto išdresuotas akis nusukti į šalį nuo labai skaniu kvapu dvelkiančių šokoladu apipiltų batonų tik šešiskart sumažintų...kaip tam filme, kuris milijoninį kartą turi garbės kaustyti mūsų dėmesį telikų ekranuose. „Brangioji, aš sumažinau vaikus!» Bėda ta, kad mus kasdien mažina...spaudžia ir daro tokius kotletus kad...ai, geriau nesigilinsiu. Žinot ką aš dar padarau? O gi susipykstu su šaliku. Taip. Turiu tokį. juodą. Bet pykstu ne todėl kad jis juodas ir pykstu visai ne ant šaliko. O ant mamos. Ba ji nusprendžia, kad mano ausų būgneliai nelabai sveiki, kad, matyt, neprigirdžiu, arba kad tikriausiai mano suvokimo aparačiuką reikia vežti pas daktariuką, nes ji tūkstantį kartų rėkia tiesiai man ausin, kad užsidėčiau šaliką...nenoriu jos širdy sukelti abejonių. Tad patvirtindama, jog man galvoje tikrai nelabai gerai, imu ir nesidedu to šaliko. Galės ir vėl rėkti. Juk jai patinka. Bet taip aš pati imu abejoti, ar jai viskas gerai...hm...reiks pasiteirauti. Tėčio jau klausiau. Įsiūčio priepuolis man įrodė, kad visgi geriau daugiau į jį nesikreipti panašaus pobūdžio klausimais. Taip aš spardausi. Spardausi, spardausi spardausi...Šiandienos spyris buvo labai taiklus- kaip sakoma, tiesiai dievui į ausį, taip mano spyriu tiesiai į dešimtuką. „mes tau namų areštą uždėsim...“dėkit dėkit, į sveikatą. Kuo daugiau pridėsit, tuo daugiau bus kiaušinių, tuo laimingesnėm vištos pataps, tuo turtingesni kaimiečiai bus ir dar tie kiaušinių kooperatyvai irgi praturtės kur juos gamina...ar fabrikai...koks skirtumas. Jei spardotės ir Jūs, sėkmingai tęsti tai toliau. Linkiu. Geros dienos jums. Gero vakaro šiandien ir geros rytdienos.
man nesmagu. perskaiciau dar ir dar karta ir dar...nesmagu. nes zinau, kad sitas gabaliukas gime is pykcio. is silpnumo ir pasidavimo lengvumo ieskojimui...man gaila. nesmagu ir labai gaila...jauciate koks jis saltas? o kad galeciau...jis saltas. kai perskaitau, man darosi salta...kaskart vis salta ir salta...salta