Rytas, pusėtinas vaidinimas gyvenimo spektakly, vakaras, lova, skrendu su tūkstančiais noru ir viena galimybe, vidurnaktis liko pusė neišmiegoto miego ir šimtas dvidešimt keturios svetimos svajonės, tuoj teks parskrist.
Ir vėl - rytas, panaši scena gyvenimo spektakly, tiesa šiandien skridau po piet, trumpai, bet visgi, vakaras, lova, skrendu, pasaulis man permažas, keturi metų laikai man perdaug, pypt.. -tūkstantis ir pusė sekundės jau baigėsi.
Rytas, pasaulio teatro scenoje pasirodo šventinis kupletas, vakaras, ne sava lova, nebepaskrendu, du milimetrai virš jūros lygio pasirodo visai netiek ir mažai.
Nei herojaus, nei kūrinio. Liko neaišku, ką šiomis keliomis eilutėmis autorius bandė pasakyti. Kad gyvenimas - spektaklis, o rytas jo scena? Na ir kas. Tai juk gerokai nuvalkiota tradicinė traktuotė, kurioje nėra kažko savito ir įtraukiančio kūrybine prasme.
Is pavadinimo tai tikejausi kokios nors mokslines fantastikos susijusios su sapnu teorija, paraleliais pasauliais:tikroves ir sapno persipinimo, galbut, kai kuriu sapno elementu i realu veiksma perkeltu.
Fantastikos cia nera, bet is pavadinimo galima semtis ideju kuriniui.
Daugiau fantazijos sia tematika, siek tiek fantagoriskumo, futurizmo ir galetu kazkas iseit. Sekmes:-)
Mėgstu taip paskraidyti... Tik bėda, jeigu ir aš mėgstu, mėgsta ir visi kiti. Reiktų kaip nors įdomiau pateikti, nes dabar nesukelia jokių emocijų. Planas ateities kūriniui. Beje, skraidymas, kurį įsivaizduoji, nėra fantastika.
Ar autorius įsitikinęs, kad pataikė į tą skyrelį, į kur norėjo? Jei tik panorės, kūrinys bus tuoj pat perkeltas, jei nepanorės - jam kyla pavojus būti užkuolintam.