Prie pat.

Tyliai atplaukia nulytais takais,
Ant liežuvio galo
Nusėda
Po truputį
Nuraudusiais skruostais
Ilgai rinkti garsai.

O tada už ausies
Tarsi per stiklą
Nuslysta
Nusvirusiom sruogom
Kutenančių pirštų galai
Prie pat širdies.

Rytais pakyla lengvais pūkais
Palei  lūpos kamputį
Vėl po truputį
Mirkstančiom kojom
Pavargę vokai.

O tada už upės
Tarsi per sniegą
Nutyla
Švelniom bangom
Sušalusių žvilgsnių veidai
Prie pat mirties.