Galvoje vien mintys apie Ją,
Prieini, apkabini, ir supranti,
Kad tai, ką ką tik padarei,
Praskaidrins visą dieną taip,
Kad džiaugsis nesekme,
Nesuksi sau galvos dėl niekų,
Eisi aukštai iškėlęs galvą
Ir viskas bus lyg niekur nieko.
Kitą dieną ir vėl tas pats
Lygtais viskas gerai,
Vėl laimingas, kad Ją pamatei..
Bet netyčia pastebi,
Kažką giliau...
Kažkur tenai...
Supranti, kad ne Tu ir ne Ji,
Turit būti drauge.
Kad ne Tu ir ne Ji
Būsite pora.
Kad ne Tau ir ne Jai
Pavydės visi draugai...
Apsisuki, ir supranti,
Kad ši diena nenuostabi.
Ne ta, kur tu tada matei,
Tik tai, ką tuo metu norėjai.
Atsakymą radai giliau,
Galbūt net nesuspėjęs sau užduot,
Tą klausimą, į kurį atsakydamas,
Gyventum tas dienas daug prasmingiau.
Suvokdamas, kad tai jau pabaiga,
Ir atsisveikint Tau su Ja nebėr kada,
Staiga tyliai, nuleidęs galvą nueini.
Suprantu, sunku bus apsiprast su mintimi,
Kad Tu ne Jai, o Tau ne Ji ...