Dainų ir artojų tėvynė

Iš Anglijos parsivežiau karūną.
Dabar ji spaudžia kaktą man, lyg būtų
sunki našta, vainikas iš erškėčių
išaugęs kur tarp dilgėlių ir kiečių...

Iš Anglijos parsivežiau aš šlovę
garbių, senų, svaigių universitetų...
Kas man iš jos? Kai rovė, tai išrovė
pavydas tariamų kolegų spiečiaus.

Iš Anglijos parsivežiau paveikslų
laukinių čiabuvių ir rafinuotų ponų -
tik kur juos dėt? Nejaugi pakabinsiu
apšepusioj virtuvėj, puotoj tarakonų?

Širdy turėjau tiktai vieną vardą,
prakeiktą ekonominių migrantų,
jį dieną naktį nesigėdijau ištarti,
motulę Lietuvą šaukiau, gal veltui?

Nėra čia rojaus ir nėra karūnų
tokiems kaip aš, kurie namais vadinam
ne katedras, ne bokštus ir ne aikštes,
bet pašales, pakampes ir paraštes...