Vakar buvo rytdiena, užvakarykštės dienos atžvilgiu, - taip sakydavo senovės išminčiai. Taigi, vakar buvo gruodžio devyniolikta, ketvirtadienis. Nė vienas gyvas padaras Žemėje net neįtarė, kad būtent šią dieną bus taip šalta ir prisnigs tiek daug sniego.
Per gyvūnų televiziją „TV‘artas“ jau aidėjo įvairiausi nelaimingi atsitikimai kaip pelės Zuzanos urvą užgriuvo sniego lavina, kaip sniego valymo mašina suvažinėjo per pėsčiųjų perėją ėjusią žuvį elektrikę, kaip vilkas Liucijus eketėje gaudydamas lydeką prišalo uodegą arba kaip gyvūnų psichiatrinėje kiaulėms smegenys užstingo. Kurmis Naglis Chulijus per orų prognozę sakė, kad daug snigs, pietryčių vėjas pūs 30 m/s greičiu ir šiaip nieko gero nežadėjo, tik ragino visus apsirūpinti maisto atsargomis kelioms dienoms, kol miestelyje nustos siausti pūga.
Išgirdęs tokias prognozes ir nelaimes, kačių mafijos bosas Ryžas Katinas Bazilijus sušaukė pasitarimą. Jo kabinete aplink apskritą stalą sėdėjo šešiolika letenas sukryžiavusių kačių. Jos visos įnirtingai ginčijosi ir ieškojo būdų kaip apsirūpinti maistu. Dieną medžioti negalėjo, nes jas užpjudytų laukais lakstantys alkani šunys. Taigi, nusprendė medžioklėn traukti kai visiškai sutems (gal kokią vargšę pelytę pasigaut pavyks).
Naktį siautėjo smarki pūga. Daugybė kačių tovėjo aklinoje tamsoje ant šalto sniego. Jos laukė... Laukė boso nurodymo. Sniegas tiesiog kąsniais dribo ir katės nieko negalėjo įžiūrėti. Ir staiga... Tamsią dangaus paklotę perskrodė ryškus šviesos blyksnis... Ir dingo... Visai čia pat, gal už pusšimčio metrų. Katės nusprendė, kad reikėtų pažiūrėti kas tai buvo. Visos kaip viena sutartinai nuliuoksėjo per pusnis. Pajuto, kaip jų sušalusios letenėlės įklimpo į šiltą ir blizgantį it krištolas skystį. Bet per tą krintantį sniegą katės matė tik blizgančią balą. Ištraukė letenėles iš klampios masės ir prasitrynė akis. Bėda buvo tik ta, kad tas skystis ėmė ir užstingo ant kačių akyčių ir sublizgo taip ryškiai, tarytum kokia fosforo šviesa. Visos katės kaip mat praregėjo. Matyti joms nesutrukdė net sniegas. Viskas buvo matoma taip ryškiai ir aiškiai, kaip dar niekada gyvenime, todėl keturkojės nesunkiai galėjo susirasti maisto. Protingiausias katinas Nufnufas greit sumąstė, kad tai galėjo būti tik žvaigždė, krintanti žvaigždė. Ir puikiai žinojo, kad žvaigždės esencija niekad neišgaruoja, nenusiplauna ir nenusitrina. Blizgesys išlieka visam gyvenimui...
Štai kodėl katės akys naktį blizga.


misconstruction








