Sapnas

Per naktį
vėjas gainiojo
kaip rudeninį lapą
tavo vardą
po nerašytus mano laiškus.
Per naktį
balto popieriaus
erdvėj ištryško
šnabždesiai maldos
dienai vakarykštei.
Per naktį
plakėsi tyla
baikšti ir nerami
plaštakė į vaikystės
saugius langus.
Per naktį
atleidimo žodžiai
praeities šešėliuos
suposi voratinkliais — — —
ant akių — minčių — svajonių —
naktis lašėjo —
kaip medus —
ir negalėjau aš
sugrįžti...