Grįžau
Nukritusiom akim
Ties kojų pirštais
Ir mintimis iš paskos
Lyg šešėliais
Kartais užgesintų lempų.
Nepakenčiu tylos
Ir ypač, kai tyla ta
Kalba.
Niekus.
Tuos žodžius,
Kurie tik šiaip sau.
Jei tarsi juos-
Tavęs taip pat nieks nesupras,
Nes šiaip sau,
Nes tai beveik taip pat kaip melas.
Aš tikiu, kad ne iš noro jie,
Tik nemokėjimų,
Kuriuos seniai jau moku,
Kad nenuslėpsi jausmo-
Net kai tiki tylos išgelbėjimais.
O kas, jei aš jaučiu daugiau, nei tyli tu?
Nepagalvojai?
Ir aš tik myliu.
Paprastai- kalbėjimais ir žinojimais savais,
Tik ne savaime.
Tikėjimas, kad aišku kas savaime-
Man baisu.
Netikiu aš tokiom biblijom.
Man geriau kalbėk-
Gali ne tik prieš miegą
Nebūtinai tik tyliai-
Kitokios irgi būna spalvos
Neprivalu tik tylios.


Danas




