Nauja diena sutinka mus vėsa,
Pabudęs miestas veja lauk naktinę tylą,
O pats be vargo, palengva,
Iš šilto guolio pamažu išnyru.
Einu pro turgų, ūpė tolėliau,
Ryte benamiai bastos pašaliais,
Pro tą peizažą eidamas lėčiau,
Matau aš žmones rūškanais veidais.
Tarnyboje ties valdišku stalu,
Ruošiuos pradėt gyvenimą iš naujo,
Bet vėl einu aš tuo pačiu keliu,
Įgrįsusiu lyg gyvo kaulo.
Dienos gale aš virsdamas iš kojų,
Sėdžiu akis kompiuterin įbedęs,
Su viltimi laukiu rytojaus,
Gal kas pasiūlys man minkštesnę kėdę.