Lede

Laukai balti, o gal raudoni,
Dar mato mano akys kur tu stovi.
Tiesiu kelius, karšta ugnim žarijų,
Einu tenai kur jau seniai nelijo.


Ištroškus aš, bet tik ne meilės ir ramybės,
Tylių kančių, gyvsidabrinės gijos,
Patvinusių akių aš nebenoriu.
Užšalusi lede giliai kvėpuoju.