Man sugrįžti norėtųs iš kur atseka pėdos,
Nors neliko man vietos širdyje numylėtos,
Dainomis apdainuotos, kalbomis apsakytos
- Na nejaugi ta meilė, toks sudėtingas dalykas?
Taip ir grūdinu sielą, ir susikuriu viltį,
Nors nei karto nebandė, bet Ji gali pamilti.
Per dažnai atsidūsta, per giliai susimąsto,
Nors nėra ką rašyt, nepadeda taško...
Nors ir žvakę kūrena, negailėdama vaško,
Ar pro paštą vis vaikšto, bet neišsiunčia laiško.
Nors nedraugas ir aš - ne bičiulis, ne brolis,
Bet kai myli žmogus - jis kažkam tampa lobis...
O gyvenimas ilgas - neplatus mano kelias,
Jei dar akmenys trukdo, greit nusvyra rankelės,
Taip ir grūdinu sielą ir įkvepiu dvasią
-Kilt iš naujo bandyt ir ieškot, ko nerasiu...