Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vyriškis pasitaisė sunkią kuprinę ir pažvelgė į urvą. Jis puikiai suprato, kad žengus į tamsą kelio atgal nebus. Tačiau tai jo kelias, tai jo likimas, tai jo pasirinkimas. Išsitraukęs deglą, vyriškis dar kelias akimirkas pastovėjo džiaugdamasis vakarėjančios saulės spinduliais ir žengė vidun. Keista, kad vos peržengus urvo ribą nebeliko jokių pašalinių garsų. Tik medžiotojo žingsniai, deglo spragsėjimas ir iš gelmių atsklindantis keistas ūžimas.
***
Kaimo seniūnas atidžiai stebėjo savo svečią. Šis jau seniai buvo įpratęs prie tokio dėmesio ir neskubėdamas valgė kuklią, tačiau gardžią vakarienę. Medžiotojas džiaugėsi, kad seniūnas iš karto nepuola apie darbą kalbėti, o leidžia pailsėti. Būtent todėl vyriškis ir mėgo nuošalesnius kaimelius, nedideles gyvenvietes - žmonės čia nuoširdesni, svetingesni.
- Papasakokite, - baigęs valgyti prabilo medžioklis, - kokios negandos užklupo jūsų žmones.
- Jūs turite mums padėti. Tas padaras jau ne vieną mūsų kaimyną nugalabijo ir net nesiruošia liautis.
- Ar jūs žinote kur jis gyvena?
- Jį matę žmonės sako, kad jis pasirodo iš šiaurės. Ten kalnai, mums, žemdirbiams, ten nėra ką veikti.
- Taip, jie mėgsta kalnus. Jiems ten lengviau pasislėpti. Ne vieną velnio išperą suradau, ne vieną nudobiau. Tokia pati lemtis ištiks ir šėtoną, jums neduodantį ramiai gyventi.
- Dėkui, pone! Aš net jūsų vardo nepaklausiau...
- Aurimas.
***
Medžioklis yra ne kartą buvojęs panašiuose urvuose. Nežinia ar žmonių, ar žvėrių, ar išdvėsusių praeities pabaisų išrausti, bet visi buvo beveik vienodi. Daugelio sienos, paėjus toliau nuo įėjimo, buvo išklijuotos stačiakampėmis akmens plytelėmis. Medžiotojas kartais pagalvodavo ar tokie urvai traukia visokias pabaisas, ar tokiuose urvuose pabaisos pačios atsiranda? Antrasis variantas jam atrodė labiau įtikėtinas - ant sienų dažnai matydavosi keisti, tikriausiai per žiaurius juodosios magijos ritualus naudojami simboliai. Jau keliose vietose Aurimas pastebėjo ant sienų iškeverzotus „R32T3“, „jis ja jo ji ja jo jis jai“ ir panašius užrašus. Mokytojas visada pabrėždavo, kad negalima blaškyti dėmesio skaitant viską, kas ant sienų pripeckiota, kad reikia susitelkti į darbą. Tačiau medžiotojas jautė, jog tie užrašai kažkaip siejasi su laimikiu.
***
Mokytojas nužvelgė jaunuolius ir tarė:
- Kiekvienas jūsų privalote suprasti, kad jūsų priešas nėra paprastas organinis gniužulėlis, šiame pasaulyje ieškantis vietos po saule. Tai pabaisa, kuri pasiryžusi sunaikinti visą kas gyva, o gal net ir tuomet nesustoti. Mes medžiojame ne tam, kad taptume garsiais, ne tam, kad taptume turtingais, o tam, kad apsaugotume šį pasaulį nuo blogio. Kiekvienas iš jūsų eis savo keliu . Vieniems jis bus ilgas, kitiems pasibaigs greitai. Vienas iš jūsų po daugelio metų sugrįš čia, kad pakeistų mane, kad naujoms kartoms sakytų tai, ką aš dabar šneku jums. Tik vienas iš jūsų, kuris išgyvens, paaiškins naujiems medžiotojams kodėl medinis kuoliukas yra efektyvesnis už sidabrinę kulką, kodėl mačetė efektyvesnė už grandininį pjūklą.
***
Aurimas mėgo urvus. Čia tave gali užpulti tik iš dviejų pusių. Atvirose erdvėse turėjai saugotis nuolat. Pagrindinis urvų pavojus - garsas lengvai išduoda iš kurios pusės ateini. Su kiekviena medžiokle Aurimui vis lengviau pavykdavo prisėlinti prie savo aukos, tačiau niekada negalėjai būti tikras ar iš tiesų tavęs negirdėjo.
Urvas pasibaigė milžiniška sale, kurios viduryje, prie skaisčiai liepsnojančio laužo tupėjo velnio išpera. Medžiotojas apsidžiaugė, kad šį kartą šviesos pakanka. Nieko nėra bjauriau kaip kautis visiškoje tamsoje. Nors legendos teigia, kad tie velniški padarai puikiai mato tamsoje, tačiau tiesa buvo kitokia. Ir šviesai užgesus prasidėdavo aklos vištos žaidimas kas ką sučiups.
Po medžiotojo kojomis barkštelėjusi skardinė atkreipė padaro dėmesį ir šis pašokęs atsisuko. „Vapyro patelė, kad ją kur šimts pypkių! „ - pamanė Aurimas. Patinai paprastai būdavo stipresni, dažnai gyvybingesni. Tačiau ženkliai pavojingesnės buvo patelės. Būtent jos žymiai geriau mokėdavo nuvapėti žmogų. Vapyrė greitai sumojo kas pas ją į svečius atėjo ir nieko nelaukdama puolė:
- Nepatinka kat kaimecius nuvapu tai nera ko i ziureti nes nekas nevercia ir visa laika vapantis yra teisus...
Aurimas suprato, kad jam likęs laikas pradėjo sparčiai sekti. Vapyrė jauna - patirties jai trūksta, tačiau tai puikiai kompensuojama liežuvio miklumu.
- Mano vapejimas yra unikalus, originalus ir nepakartojemas nei kieik neprimena jokio Seilelydziu...
Valdydamas šleikštulį ir įsiūtį medžiotojas išsitraukė keturiasdešimt ketvirtojo kalibro revolverį ir beveik nesitaikydamas paleido visas šešias sidabrines kulkas link vapyrės. Toks žvėriškas kalibras buvo parinktas ne be reikalo: pataikius sužeidimą pajausdavo net pats pikčiausias šėtono vaikis, o svarbiausia - šūvio garsas sugebėdavo apkurtinti bet ką. Aurimui sekėsi - viena kulka kliudė vapyrės koją ir dabar ji tabalavo beveik nutraukta. Priešė žiopčiojo nesuvokdama, kad medžiotojas dabar nieko negirdi per spengimą ausyse. Aurimas, nelaukdamas, kol šėtono išpera suvoks kas vyksta išsitraukė medinį kuoliuką ir puolė artyn. Kaip sakydavo Mokytojas, kulka galite pažeisti tik vieną plautį, o jei rasite dvišaką lazdą - pasidarysite ginklą, kuris perduria abu. Senas vapyras būtų išsisukęs - jis būtų suvokęs, kad beprasmiška malti liežuviu ir reikia judėti. Tačiau jauniklė to nesuvokė. Taiklus dūris pervėrė abu plaučius. Greitai jie prisipildys kraujo ir vapyrė springdama nebegalės vapėti. Dabar Aurimas galėjo neskubėdamas išsitraukti savo mačetę, kurią meiliai vadino Nugalvintojėle ir užbaigti savo darbą.

Iš urvo išėjęs medžiotojas pasikrapštė ausis - jose vis dar spengė. Niekis, iki ryto praeis. Ant pečių užsimetęs pasunkėjusią kuprinę patraukė link kaimo. Ten jis atiduos pabaisos galvą ir gaus nedidelį užmokestį. Tuomet vėl leisis į kelią - girdėjo, kad už keliolikos varstų esančioje draugo užeigoje baigėsi mėsa. Aurimas žinojo, kad marinuota ir virš žarijų kepta vapyriena pasižymi itin subtiliu skoniu.
2010-01-19 19:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-31 13:08
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-28 23:12
Lapiuks
Gana tų parodijų norėtusi iš Šventojo kažko nuo sielos ir rimto.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-14 20:27
Dvasių Vedlė
Reiks pradėt saugotis vapyrų, nuvapančių žmones :D Ha, geras! Nesuprantu ko čia tiek kiti putojasi, juk reik kartais ir atsipūst nuo tos rimties:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-26 21:30
Ferrfrost
O, jetau kokie gincai:-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-26 21:26
Ferrfrost
Skaiciau praejusi karta,bet komentaro nespejau parasyt is bibliotekos jau vare.
Linksmai skaitosi su humoru. Va, zmones ir nuvapa,kai vapyres uzpuola,bet mane dazniausiai vapyrai puola:-)
Grazu, kad panaudojai fantasto varda:-)
Nu,bet nezinau,man lietuviski vardai fantastikoje vis neprigija.
Net idomu pasidare ar esi ka kada apie vampyrus parases,mazdaug tais senais motyvais? As esu,bet nemanau,kad kadanors koks kurinys prilygtu Anne Rice sedevrams. Pagaliau viena Kauno leidykla vel isleido jos knyga Interviu su vampyru po gal8m.tikiuos daugiau bus jos knygu. Reiks recenzija man parasyt. Kazkaip man si tavo istorija primine ta autore. Vampyrai dabar mano galvoj:-D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 19:24
omnia_mea
Juokingiausia, kad St. Sebastiano kritikų žodžiuose laaabai daug tiesos.

Mat nors ir yra nedidelis skirtumas tarp trečiarūšės redos ir šio švento opuso, tačiau štai kiek bendrumų:

1. abu parodijuoja (šventasis – atvirai, o trečiarūšė taip tobulai maskuodamasi, kad dešimtys neįžvalgių komentatorių puola jos auklėti),
2. abu vietoje fantastikos kiša šlamštą,
3. galvodami kad aukštesnių tikslų vardan tai pateisinama.

O tas vienintelis skirtumas – tai intencija.

Šventasis sumalė šūdą, norėdamas parodyti, kokį šūda mala trečiarūšė reda. O trečiarūšė reda nuolat mala šūdą, norėdama parodyti, kokį šūdą mala rašykai.

Ar jums iš pirmo karto pavyko suvokti skirtumą?

Kitaip sakant, joks tikslas nepateisina prastų priemonių.

Dar kitaip sakant, vienintelis būdas pakilti iš grafomanijos liūno yra nustoti pernelyg save mylėjus.

Ir dar kitaip sakant – kokia prasmė ką nors skelbti svetainėje, kurioje tiek daug dėmesio skiriama marazmui, ir taip mažai - kokybiškai kūrybai?

Trečiarūšė reda laimi šią dvikovą triuškinančiu santykiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 13:35
Artur Wilkat
Atėjo Sapkovskio lietuviškas variantas ir apsidirbo.
Ar tau niekas nesakė, kad tu grafomanas???
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 13:12
St Sebastianas
Valkai, čia ir neturėjo būti šedevras.;) Ir iš viso, negi nežinojai, kad autorius - visada teisus?:D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 13:10
Valkas
Ech, berods, Sebai, geriau būtum kūrinį į dnr'ą pasidėjęs. O tai visi čia tokie nusivylę, tokie nusivylę, kad nors tu sprok. Gaila.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 13:01
St Sebastianas
Aurimai, neprisidirbai tu, tik paprasčiausiai tave nuo gūdžių akmens amžiau laikų pamenu kuriantį Velnių medžiotoją.;) Dėkui už kritiką ir teisingą vertinimą.:)
Exuss, tavo kūrinyje trūksta fantastikos elementų.:P
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 10:57
Aurimaz
Ak, taip, po savo dejonėmis pamiršau argumentus...
Tai va - duodamas parodijinį smūgį nepamiršk ir nokauto. Dabar tavo istorija turi veikėjus, bet nėra griebiančio siužeto. Atėjo Aurimas, pasikalbėjo su kaimiečiu, nudobė vamyrę... Nuobodu. Žinau, kad siužetą galėjai nestandartinį sugalvoti. Nebent ir paties siužeto nebuvimas - parodijos dalis. Bet stiprybės kūriniui tai nepriduoda, net jeigu tikslui (parodijai) ir tarnauja. Visgi norėtųsi stipraus, kad ir ne visiškai išpildyta idėja, darbelio. Bent jau šiuo konkrečiu atveju.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 10:48
Aurimaz
Aš suprantu, kad čia daugmaž parodija, suprantu, kuom čia prisidirbau, kad patekau į ją, bet sutik, Sebai - netgi tavo komentarai po Redos3 sapalionėmis geriau parašyti. Jau verčiau mane ten parodijuotum, nes dabar už per menkas pastangas galiu tik trejetą duoti. Galvoju, ar ne pernelyg daug tokiam geram rašytojui - visgi už profesionalumo ir kokybės santykį turėtum būti vertinamas griežčiau nei naujokai.
So, laukiu tikrai stipresnių bandymų. Nesvarbu, kokia forma :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 10:14
Andrew Thomas
va cia tai puikus irodymas,kad ir siais laikais galima sugalvoti kazka tai originalaus.trumpai ir aiskiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 09:40
Exuss
Eee... net pasimečiau perskaitęs. Labai jau paprasta, nuspėjama, primityvu.
Čia visai nieko nėra, viskas vyksta viena tiesia linija.

Ta pati struktūra, tik kontekstas kitas:
----------------------------------------

LAIPIOTOJAS

Jeronimas lipo laiptais aukštyn, nes lifto nemėgo. Jam patikdavo laiptai, buvo pripratęs kasdien lipti į vienuoliktą aukštą, nors artėjant senatvei mausdavo sąnarius. Kairės rankos užantyje nešėsi keturių alaus skardinių pakuotę.
***
Šaldytuvas buvo tuščias. Net ir antrą kartą atidarius šaldytuvą alaus jame neatsirado. Jeronimas buvo ištroškęs. Reikėjo eiti alaus nusipirkti.
***
Jeronimas vis lipo ir lipo laiptais aukštyn. Kartais jis keldavo koją aukščiau, kad lipti per du laiptelius. Prisiminęs baleto pamokas sugebėdavo lipti net per penkis laiptelius. Net ir sulaukus brandaus amžiaus Jeronimo kirkšnis išliko paslanki ir puikiai tempėsi.
***
Tėvas godžiai gerdamas alų žvelgė į pirmą kartą alaus paragavusį Jeronimą. Alus keistai smirdėjo bei paliko nemalonų kartų skonį Jeronimo burnoje. Tėvas šypsojo ir tvirtino, kad užaugęs Jeronimas pamėgs alų.
***
Paskutinius laiptelius Jeronimas įveikė kupinas džiugesio. Išsitraukęs keturiasdešimt ketvirto numerio veržliaraktį Jeronimas atsirakino savo mažojo butuko duris ir nenusiavęs batų nudrožė tiesiai prie šaldytuvo. Į vienuoliktą aukštą laiptais užneštas alus pagaliau atsidūrė kairiajame šaldytuvo kampe šalia tepaliuko kirkšniai tepti. Jeronimas norėjo gerti, tačiau neskubėjo, žinojo, kad atšaldytas alus pasižymi itin subtiliu skoniu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-20 03:19
omnia_mea
Imu pavargti?
3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-19 22:18
EyesTrueDe_Lies
Su tokiais duomenimis gali rimtai rašyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-19 22:07
St Sebastianas
Paprastas, neįpareigojantis kūrinukas, kuris, tikiuosi, yra apšilimas prieš ką nors gerokai rimtesnio.;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-19 21:58
EyesTrueDe_Lies
...valgė kuklią, tačiau gardžią vakarienę;
...iš šiaurės. Ten kalnai, mums, žemdirbiams, ten nėra ką veikti;
ir tas ir anas labai knygiškai pasakyta, kad pratęstų mintį nepastebimai gudriai - ach, tas rašymo įdirbis, ir prideda, ir atima :).
Toliau skaitydama supratau, kad čia lengvas tavo darbelis, labai paprasta istorija su humoro prieskoniu, be jokių įsipareigojimų.
Aurimas - pasirinkai herojų pažįstamą velnių ir pabaisų medžiotoją, gudriai.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-19 21:22
Chlopotenko
tujen medžiokliaus autoriau atsiversk normalią knygą. na, kad ir v.pelevino "t"... vat ten tai fantastiką. ohm ohmest..
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-19 21:19
St Sebastianas
Suglumes, kitą savaitę parašysiu kūrinį specialiai tau.:P
Tru Flax, ir man tas vardas pasirodė labai gražus. Jei kada turėsiu dukrą, reikės jai duoti tokį vardą...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
1 2
[iš viso: 26]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą