širdgėla

sunkiais alsavimais į taktą beldžiu,
kartoju instrumento sukeltus garsus.
fortepijono natos širdį liečia.
tai daužo, smaugia sujauktus jausmus.
neglosto venom išbučiuoto kaklo.
ir svetimas, ir savas,
žudo jis ir guodžia.
garsas, rodos, pilas per kraštus.

nors godžiai, su siaubu
kiekvieną natą ryju.
nebegaliu. lyg dievas,
tik kankina. ar nuodėmę
išpirkt balsu man?

sielvarto vaiku mane
bedvasis apvaisino.