Прощай, мой друг, прощай,
Пришла пора расстаться,
Хоть обливается сердце кровью
Время не вернуть обратно.
Да были дни и были ночи,
Как радостны, так и грустны.
Назло всем бедам - уцелели
И, словно братья, стали мы близки.
Делились солнцем, даже небом,
Каждой каплею дождя,
Пока на ледяной судьбы арене
Когтями ненастье не впилось.
Недолгим был последний бой,
Жаль, плечом к плечу атаку не отбили.
Утих так скоро адский вой,
И холодные губы вымолвили:
Прощай, мой друг, прощай,
Пришла пора расстаться,
Пусть Бог тебя ведёт,
Вперёд, мой брат, удачи!
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2010-02-01 22:57
http://www.youtube.com/watch?v=L8eUE8SR8s4&feature=related
2010-01-26 11:01
širdis ašarom pasruvo, skaitau ir depresiją vaikau. Mat, Tomuti, kokią galingą poetinę raišką zaverbavai, vai.
2010-01-26 10:53
:)Nu gal mažai daviau, Tomita,..nu ką aš žianau..ne ko teišmanau, prabočyk vansi;D
2010-01-26 10:52
:)Nu kad jau teip gražiai paprašavojai..pakomentinsiu vansi;D..ko tai man ko tai primen...- my volnijė ptycy, pora brat pora, tūda gdė za tūčėi bėlėt gora..a tik ne to primen, a?..Nu tas priminims ma trukda komentint toliau:DDD
2010-01-20 14:10
Gražus tavo eiliukas :-) Tikrai man patiko įdėta daug širdies ir kai kurie žodžiai duoda labai didelį skambesį :)
2010-01-19 21:00
Sveikas,Tomuti!
Buvau pasigedusi
Tavo eilių.
Patiko liūdnas atsisveikinimas su draugu.