Paliesti

Tamsioj kertėj daug akių žibėjo. Nuo jų atsispindinčios šviesos lyg voratinklis jungė visus į bendrą tinklą, kurio viduryje aksomu padengtas laužas spirgėjo šaltomis kibirkštimis akloje tamsoje. Niekam nereikėjo viltingai dairytis į šalis, nes viskas, kas svarbiausia juos lietė bendrame rate.

Kiekvienas savam pasauly, savom mintim keliauja ir visgi atmerktom akim stebintys savo laužą – švyturį, kad nepasiklystų. O tos akys... nieko jose neįskaitysi, jei tik nukreiptos į šalį ir viską atiduosi, kad tik užsimerktų, kai tave jos mato. Aš – svetima. Sėdžiu nuošaly šio ritualo, bijodama prisiliesti. Žvarbus kalnų vėjas eilinį kartą perbraukė per plaukus. Susigūžiau tiesdama nedrąsią ranką link šilumos, kaip laukinis žvėris baidomas ugnies liepsnų sėlinau. Vis arčiau keturiomis tykojau, tyliai – nieks negirdės. Kad tik šiek tiek sušiltų sustiręs kūnas, kad tik truputį apvaizdos gautų pavargęs protas. Kuo arčiau, tuo stipriau ugnies kaitra slėpė erdvės kontūrus, vien tik geltoni ugnies liežuviai plazdėjo priešaky mano tuštumoj. Kokia įmantri ši liepsna – vis nenustygstanti vietoj, vis kylanti į viršų ir vis besistengdama žvaigždes pasiekti, nepasiekusi gebanti oriai žemyn kristi. Daugelis tokį kelią pasirinkom, daugelis nežinom, ką su juo daryti, daugelis atsisakome paliesti. Bet dabar aš turiu ją priešais save – tą tyrą šviesą, pirmapradį troškimą, dar nesugadintą, stiklo šukių randais neišraižytą. Tik prisiliesti, pirmą kartą nebijoti, į delnus susemti ugnį. Nekaitri ji, tik mano pačios dalis, išsprūdusi ir būsianti tuoj pat susigrąžinta.

Aš ją suplėšiau, sudraskiau, panaikinau. Tą aksominę jųjų viltį negrabiomis rankomis pelenais palikau. Nemokėjau elgtis, už tai atsiprašau. O tos akys... mane matė. Mano nuodėmę ir gėdą kartu su tyla stebėjo. Prašau, užsimerkit, daugiau nematykit.. Užsimerkiau aš, dar ir rankomis akis slėpiau.

Bandžiau atsimerkti, nuo blakstienų byrančios traiškanos žemyn riedėjo. Užsnūdau. Matyt, kai šlaviau grindis tėvo-staliaus dirbtuvėj. Apsidairiau. Daugybė stalų, kėdžių, kryžių... ko tik čia neprimeistrauta, nepridrožta. Tik... priešais mane ant lentynos... jie... įvairiausiomis formomis iš medžio išdrožinėti... tomis akimis... mane matė...