...suskilus...

Kai vakaro žvaigždės užsnūsta
Svaigiam ir melsvam rytmety
Kai saulė užmigus pabūsta
Ir paukščiai prabyla toli
Tada nurieda kulnais mano siela
Paliesdama minčių sūkurius
Kutendama mažus pirščiukus
Ir auksu papuoštus širdies skilvelius
Taip... jokia netvarka ir košmariškos mintys
Jokia nežinia ir beprotiškos širdys.
Jokia ir joks napasieks manęs
Tokia ir toks nenuskriaus manęs
Ana ir anas nesupras mano žodžių
Būsiu viena, begalinė, skylėta
Suskilus, sulipus, sudrėkus, raukšlėta
Sustingus, prakvipus, prazhydus, pranykus
Aukshchiausia, tiesiausia, skaidriausia, mieliausia.
Ak. Neskriauskit neskriauskit. Užstokit, uždengit, užklokit, užsiūkit…
Tyla jau ištirpo.
Girdžiu jau balsus žmonių ir mašinų sunkiuosius garsus.
Tuoj vėl būsiu labas, kaip sekas?
Viskas gerai, o tu kaip gyvuoji?
Tuoj būsiu, na, kur mes važiuojam
Einam, ar sėdim
Kur lekiam ar mylim?
Būsiu kaip reikiant, būsiu tvarkoj.
Pasiruošus, ir laiku, ir žinioj.
Daug daug tu geras, ir mielas
Daug alkoholio ir rytinio „pachmielo”.
Daug štai ir vaikas, ką su juo veikiam?
Dar daugiau apvogiam, žudom, kankinam
Švirkštai, tabletės ir močiutės pyragai
Prisirpusios braškės ir taurės šampano
Viskas taip miela, viskas paguodžia.
Viskas.