Aš eglė

Aš eglė - nuliūdusi eglė:
Sena ir žila kaip pasaulis.
Aš eglė - nuliūdusi eglė
Meldžiuosi ir Dievui ir Saulei.

Galingas Ąžuole, sūnau,
Man ąžuolėliu visad būsi.
Savo žalioj širdy žinau -
Audroj gyvenimo nelūši.

O, Uosi, žalias sūnaitėli,
Žiema nušaldė tau šakas?
Žinok - papūs pavasariniai vėjai
Ir Saulė pins vėl tau kasas...

Berželi, laibas svyruonėli,
Ko tu pavasariais verki?
Kentėki, mano sūnaitėli.
Aš eglė, motina, kantri.

Kas nulaužė šakas, Drebulėle?
Kas nudrąskė žaliasias kasas?
Žinau, ai žinau - Šiaurės Vėjas.
Na, nurimk ir neverk, bent kol kas.