Dievo glėby

Palaužtais sparnais, sudaužyta širdim, sutrypta dvasia ateinu pas Tave.
Ateinu į Tavo namus, į Tavo glėbį, ieškoti juose paguodos ir ramybės.
Nes tik Tavo būvimas nuramina, nes tik Tavo meilė pakelia, nes tik tavo šlovė atgaivina...
Prašau, apkabink mane ir leisk pajusti tavo būvimą, kuris tarsi vėjo dvelksmas, tarsi rasota žolė, tarsi meilė, kurios nematai, bet jauti...
Prašau, būk su manim, nes tik Tavyje randu prasmę ir paguodą, tik Tavyje viskas kitaip atrodo, tik Tavyje nurimsta mano siela, kuri troško tavęs kasdieną...
Ir dar dabar jaučiu Tave, laikai apglėbęs mane..
Mano ranka tavam delne, o Tu švelniai kartoji: „Mano vaike, aš myliu tave! „