Minties vagom ropoja
vorų plaukuotos kojos
ir kokčiai išnešioja
tavo išlietas sėklas.
Įkibusios į sienas,
prievartos pasagėlės
dar vis kas kart
Primena - išdavystę..
Tad kaip gi tu dar laisvėj,
daliniesi savo turtu
medžiodamas
aklas aukas,
neatpažintu smurtu?
Tamsios jausmų kreivės
ryškina raukšles
su nugyventais gurgšniais
įsisavintos beprotystės.