Perverk mano skausmą per adatos skylutę.
Sielos skausmas stipresnis nei dangiškas.
Laikrodis sustojo jau man - laikas man išeiti.
Tu jau nieko nepakeisi, per vėlu.
Atsiprašau tavęs, kad leidau, save skaudinti.
Prašau pas mane neik - vartai jau uždaryti.
Melsk, kad kur esu ten ir pasilikčiau.
Nes galiu sugrįšt, bet jau kitu pavidalu.
2010-01-20 13:45
ką tu čia rašai,drauge ,miela?
2010-01-15 13:21
Stipru... Man tai čia nieko netrūksta, šaunuolė:)
2010-01-15 02:05
Neblogas, tik (asmeniškai man) trūko tokio stipraus jausmo iš vidaus. Tas "pavidalas", mano nuomone, griauna... Mintis puiki, tik pritrūko nežinau, ar iš vidaus jausmo, ar raiškos, kad tai padėtų atskleisti tam, kad pasiliktų...