Sapnuoju aš tave kaip tikram gyvenime.
Apkabinu ir verkių, nes aš žinau, kad tai padariau pakutini kartą.
Paklausiau aš tavęs ar mes susitiksime dar kartą?
Tu nusišypsai ir atsakai-nebyjok dukrelę aš visada šalia tavęs.
Tau jau laikas eiti, o man skausmas gelią širdį, nes žinau, kad kaip buvo gerą dabar, nebebus niekada.
Sapnuočiau aš tave savo likusi gyvenimą, nes tik ten tu gali būti su manim.
Bet ateis ir man tą diena kai būsiu kažkam reikalinga.