Kai saulė numiršta...
Aš tiesiu rankas į tą,
Ko nebus niekada...
Jau nebebus...
Tu tyli...
Nes žodžių tiesiog nebėra...
Ir nereikia jų...
Rytas gal nubus (geriau taip nebūtų...)
Pabučiuosi lašą ant stiklo...
Nukritusiam lapui tik šyptelsi...
Aš paglostysiu tau plaukus...
Pabūsiu tyliai šalia...
Svajosim apie pakrantę,
Nusėtą gintarais,
Kai saulę lydėsim,
Kurios gal nebus...
Bet tyloje palydėsim svajas...
Pasitiksim smėlėtus sapnus...
Saugosiu Tave...
Nors žinau – jau nebegrįši...


zylle




