dėkoju

Iš kraujo, dulkių, akmens nemielo liekanos
Dievas sukūrė žmogui draugą – ne moteris šiandien mes
Pagerbti susirinkom...
Iš medžio grubios dalies, iš jo sulos kartumo, šakų - veidą braižančių,
Dievas karūną žmogaus draugui uždėjo.
Iš protėvio karingų prisiminimų, žymiausių galvočių idėjų begalinių –
Dievas draugui mąslų žvilgsnį davė, pašaipą dantims paaukojo,
Dervos saldumo pridėjo, ir atsiuntė žmogui, kaip draugą, smagumui išsaugot...
Ir vaikšto po žemę mažai ar labai mieli, pažįstami, pamiršti, ar net nesutikti,
Kuriuos žudom ir smaugiam, apgauti ketinam, niekinam, mylim ir gerbiam,
Paliekam, ar net nelabai norim, nenorim, netrokštam, ir dar sykį nusispjaunam...