Jis vyresnis,
konstatavo savo
privalumus išsidažęs,
Tartum lėlė,
ryškiau savęs,
lyg pats apsigavęs.
Gražus buvo,
žmoniu minioj,
troško šlovės.
Gavau tai ko reikėjo
pradžioj,
bandžiau ranką ištiest.
Jo siela šlubavo,
apsunkus puikybe,
tikėjo esą
Viešpatis Dievas.
Atsisveikindama,
nuoširdžiai
į ausį pašnibždėjau:
- Ate Bembi - tu esi Lievas.: ' (