Ar kada nors bandei nakty palikti savo kūną
Ir pažiūrėti iš tiesų, kaip viskas mirus būna?
Ar kada nors jautei palaimą begalinę,
Supratęs, kad esi prisispaudęs prie Viešpaties krūtinės?
Ar kada nors matei tu rojų ir jo gatves auksines?
O gal netyčia paklydai ir pamatei, kur velnias aukas kankinęs?
Ar tu matei tą skausmą ir amžinąją kančią,
O gal pabūgai to, kuris kentėti verčia?
Ar pamatei tu rojų ir pragarą šią naktį
Ir sugrįžai į kūną, kuris tamsoje skendi?
Aš šito nežinau, bet gal dar sužinosiu,
Kai slegiančioj tyloj po žemėmis nakvosiu.