Myliu LT,
Žalią paklotą miškų,
Beribes pievas ir suartus laukus.
Pasėjau juose ne vieną
Ir ne penkis litus,
Tiesą sakant ir ne šimtus –
Tūkstančių šimtus...
Laisčiau, tręšiau,
Piktžoles roviau
Ir, kaip Buratinas,
Per naktis dabojau.
Myliu Lt,
Kurioje išaugo medis
Plačialapis, dieviškai gražus.
Tarp šakų pragydo paukščiai,
Giedojo pasakiškus sapnus.
Pražydo rojaus žiedais –
Sunku patikėti tokiais sapnais.
Dienos keitė dienas...
Medis užaugino... špygas.
Myliu Lt
Ir jos vyriausybę,
Jos Ekscelenciją Prezidentę,
Ir seimo veltėdžių gausybę.
Už tai, kad Jie myli savo rinkėjus,
Krauna naujus mokesčius –
Susimokėk, kol kvėpuot nepradėjai!
Myliu LT
Ir jos praeitį žilą, didingą,
Galingus valdovus
Ir Jų sujauktą ramybę –
Vartosi Kunigaikščiai
Neramiai karstuose,
Dabartiniai valdovai
Plėšia savo tautą,
Daro betvarkę
Lietuvos valdose.
Myliu LT,
Stabus ir Jos žvaigždutes,
Muilo operas
Ir televizijas keistas.
Jei ne kas mėnesį, kitą,
Tai kas ketvirtį,
Suka tą pačią laidą, filmą
Iš vieno galo į kitą.
Įjunk bet kurį kanalą –
Pasijausi įkritęs į tą pačią balą.
Manau, kad man jau vaidenas –
Kur be pažiūrėsi vis tas pats veidelis:
Vienas vedėjas, dešimt veikėjų,
Va tik bėda – vis tas pats atlikėjas.
Myliu Lt,
Gimtą kraštą
Ir jo žmones smagius –
Šypsosi Tau į veidą,
O laiko pirštus į save užlenktus.
Esam visi čia sesės ir broliai,
Artimi giminaičiai, bočiai, senoliai.
Juk mūsų tik trys milijonai,
Na dar tys už Jūrų –
Amžinoj klajonėj.
Myliu Lt,
Bet nebesėsiu daugiau Litų
Į gimtuosius laukus –
Su valdžios palaima
Ji augina tik špygos
Karčius vaisius.
Geriau prisidėti
Prie kitų trijų milijonų,
Muštis krūtinėn ir šaukti:
- Myliu LT!
Bet mintyse žinoti,
Kartą apgavo –
Grįžt nebenoriu.